Dirba:

Logopedė – Janina Simanavičienė

Išsilavinimas – aukštasis

Kvalifikacinė kategorija – specialiojo pedagogo metodininko

Logopedė moko vaikučius:

• taisyklingai tarti garsus;

• girdėti ir skirti garsus;

• pažinti raideles;

• kalbėti gramatiškai taisyklingais sakinukais;

• pasakoti, sekti pasakas.

Logopedė:

• Išsiaiškina vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimų pobūdį. Tai viena pagrindinių logopedo veiklos krypčių. Tiriama vaiko kalba (tartis, žodynas, gramatinė sandara, rišlioji kalba), nustatoma kalbos sutrikimo priežastis ir pobūdis.

• Dirba su vaikais individualiai ir pogrupiais, taikydama specialiojo poreikio priemones kalbėjimo ir kalbos sutrikimams šalinti.

• Dalyvauja mokyklos Vaiko gerovės komisijos veikloje.

• Konsultuoja kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių vaikų tėvelius, mokytojus, auklėtojus.

Kokios priežastys sukelia kalbos problemas?

Kalbos sutrikimų priežastys yra įvairios. Garsų tarimo sutrikimus dažnai nulemia įvairūs kalbos padargų (liežuvio, lūpų, gomurio, žandikaulių) pakitimai. Kalbos, kaip sistemos, problemas gali sukelti motinos nėštumo patologija, mamos ar kūdikio persirgtos ligos, traumos, paveldimos ligos. Kalbos raidos problemų gali turėti vaikučiai, augantys skurdžioje kalbinėje aplinkoje.

Kokie požymiai gali rodyti kalbos sutrikimą:

• vienerių – dvejų metukų vaikai netaria jokių garsų;

• trejų metų vaikutis vartoja tik pavienius žodelius, garsus, garsažodžius;

• ketverių – penkerių metų vaikai kalba netaisyklingais sakiniais, nederina žodžių sakiniuose, vaiko kalbą sunkiai supranta aplinkiniai;

• penkerių – šešerių metų vaikas dar netaisyklingai taria garsus, kitaip tariant – švepluoja;

• vaikas mikčioja;

• vaikas turi kitų raidos problemų.

Kas yra logopedinė pagalba?

Nustačius vaikui kalbos sutrikimą, pagalbos vaikui būdus aptariame su vaiko tėvais. Logopedinė pagalba – tai logopedinės pratybos, kurių tikslas yra šalinti kalbos sutrikimus. Nuo sutrikimo sunkumo, priklauso pratybų intensyvumas, trukmė ir pobūdis. Logopedinės pagalbos efektyvumas priklauso nuo logopedo, vaiko ir jo tėvelių, mokytojų, auklėtojų bendradarbiavimo.

Kaip vyksta pratybos?

Logopedo darbo rezultatai pasimato tikrai ne iš karto. Logopedines pratybas vaikai lanko 2 kartus per savaitę, pratybos trunka apie 20 minučių. Pratybų metu lavinamas artikuliacinis aparatas (liežuvis, lūpos), girdimasis suvokimas, sudaromi garsinės analizės ir sintezės pradmenys, lavinama foneminė klausa, tikslinamas garsų tarimas, turtinamas žodynas, ugdoma rišlioji kalba, lavinama smulkioji motorika. Logopedinių pratybų metu ir mokomės, ir žaidžiame. Vaikai žaisdami išmoksta susikaupti ir ilgiau išlaikyti dėmesį. Smulkioji motorika labai svarbi sklandžiai kalbai. Kuo labiau išmankštinti pirštukai, tuo vaikučiui geriau sekasi kalbėti.

Logopedas – ne gydytojas, jokių vaistų neišrašo. Pritaikius pratybų užduotis, įdėjus daug darbo, kantrybės ir noro, rezultatai yra pasiekiami tik kartais jų reikia gana ilgai palaukti.

Keletas logopedės pastebėjimų:

•  Sparčiai kalba vystosi 3 – 4 gyvenimo metais.

• Kalbos raida vyksta keliais etapais, todėl daugelis vaiko kalboje stebimų netikslumų yra būdingi jo amžiui.

• Natūralu, jei 2 – 3 metų mažylis negali pakartoti ilgo žodžio, būdamas 4 metų neištaria garsų „r“, „s“, „š“ ir kitų, nes šiame amžiuje yra fiziologinis šveplavimas.

• Yra sudėtingų sutrikimų, kada net suteikus logopedo pagalbą, išlieka liekamieji reiškiniai.

• Kalbos sutrikimai gali turėti neigiamos įtakos vaiko mokymuisi.

• Vaikas nekaltas dėl savo kalbos problemų.

Tėveliai, nekaltinkite ir nekritikuokite savo vaikų, o stenkitės suprasti ir padėti. Jūsų vaikučiai patys geriausi, patys protingiausi, patys šauniausi! Tereikia mokėti su jais dirbti ir bendrauti. Girkite juos ir neleiskite patirti jiems nesėkmių.