RUDOLFAS ŠTEINERIS

Rudolfas Šteineris – filosofas, literatūros mokslininkas, ugdytojas, architektas, dramaturgas, naujo judesio meno „euritmijos“ pradininkas, naujo dvasinio sąjūdžio – antroposofijos, Valdorfo pedagogikos pradininkas, biodinaminio ūkininkavimo, antroposofinės medicinos pagrindėjas – gimė 1861 m. Austrijoje–Vengrijoje (dabartinėje Kroatijoje). Vienoje studijavo gamtos ir humanitarinius mokslus, vėliau redagavo ir pirmą kartą išleido J. W. Goethe’s gamtamokslinius raštus. 1891 m. Rostoko universitete su savo darbu „Tiesa ir mokslas“ apsigynė filosofijos daktaro laipsnį. 1894 buvo išleistas jo esminis kūrinys „Laisvės filosofija“.

R. Šteineris paskatino atsinaujinimą daugelyje meno, pedagogikos, gamtos mokslų, visuomeninės veiklos, medicinos, teologijos sričių. Nuo 1912 m. plėtojo naują judėjimo meną „euritmiją“. Iš gausių R. Šteinerio kūrinių pasaulinio dėmesio sulaukė architektūros kūriniai – tai Goetheanumo pastatai Dornache (Šveicarija). R. Šteinerio samprotavimai apie pedagogiką, žemės ūkį, mediciną, nacionalinę ekonomiką paskatino įkurti įstaigas, kurios tebeturtina viešąjį kultūros ir mokslo gyvenimą. Vien Valdorfo mokyklų pasaulyje yra beveik tūkstantis.

R. Šteinerio raštų, kurie leidžiami jo vardo leidykloje, rinkinys apima maždaug 350 tomų. Paminėtina jo „Laisvės filosofija“ (1894), „Goethe’s pasaulėžiūra“ (1897), „Antroposofinis sielos kalendorius“ (1912), „Mano gyvenimo istorija“ (1924–1925).

Lietuvių kalba yra išleistos šios R. Šteinerio knygos:

„Antroposofinis sielos kalendorius“,

„Vaiko ugdymas dvasios mokslo požiūriu“, 1988,

„Žmogiškosios esybės vystymasis“, 2000,

„Gyvo mokymo ir auklėjimo ištakos“, 2005.