VALDORFO PEDAGOGIKA

Valdorfo pedagogika yra humanistinė, holistinė (visuminė) pedagogika, gerbianti ir ginanti vaiką bei mylinti jį tokį, koks jis yra. Taip pat tai ir mokytojų bei tėvų saviugdos pedagogika, skatinanti juos artimai bendradarbiauti bei nuolat gilinti savo žinias. Valdorfo pedagogika pagrįsta Rudolfo Šteinerio žmogotyros teorija, kuri remiasi amžiaus tarpsnių psichologija bei augančio žmogaus dvasios, sielos ir kūno fiziologijos vystymusi.

Valdorfo pedagogika žmogų traktuoja kaip kūno – sielos – dvasios vienovę. Vaikai mokosi suprasti, kaip trejopai žmogus yra susijęs su išoriniu pasauliu (mąsto, jaučia, veikia).

Pagrindinis dėmesys yra skiriamas vaiko asmenybei, tad pamokos esminis tikslas yra taip perteikti žinias, kad jos pasitarnautų tolimesniam vaiko esybės vystymuisi. Pamoka turi apjungti ne tik žinių perdavimą, bet ir visuminį žmogaus ugdymą. Valdorfo pedagogika remiasi išsamiu žmogaus kūno, sielos ir dvasios pažinimu. Todėl galva, širdis ir rankos vienodai svarbios ugdant asmenybę. Taip vystomi pažintiniai, moraliniai, praktiniai gebėjimai.

Pagrindiniai Valdorfo pedagogikos tikslai yra sustiprinti:

• asmenybę,

• kūno, sielos ir dvasios sveikatą,

• sąmoningą gyvenimo idealo pasirinkimą,

• atsakomybę už asmeninio gyvenimo formavimą,

• kūrybiškumą ir iniciatyvumą,

• gebėjimą priimti sprendimus,

• atvirumą pasauliui,

• domėjimąsi laikmečio aktualijomis,

• socialinę kompetenciją,

Todėl mokyklos pagrindinis uždavinys padėti vaikui atrasti savo misiją, sukuriant tokią aplinką, kuri padėtų atsiskleisti tam, kas jame jau slypi.

Valdorfo pedagogikoje informacijos didėjimo problemą stengiamasi išspręsti nesiaurinant mokomųjų dalykų apimties. Dalykinių žinių įvairovė svarbi keliais aspektais. Pirma, kiekvienas dalykas savitai stimuliuoja vidinių vaiko galių sklaidą. Antra, vaikui svarbu išbandyti jėgas įvairiose srityse, susipažinti su skirtingais dalykais, ieškant to, kas būtų jam artimiausia. Mokiniui sudaroma galimybė mokykloje įgyti bendrąjį išsilavinimą, sprendimą dėl profilio pasirinkimo atidedant vėlesniam laikui. Asmenybės branda – būtina sąlyga, kad šis sprendimas būtų sąmoningas ir atsakingas, padarytas įsiklausant į vidinius poreikius, gebant realiai įvertinti savo galimybes. Be to, žinių įvairovė – būtina pasaulio visybinio suvokimo formavimosi prielaida.

Patirti, jog mokymasis teikia džiaugsmą – tai gauti paskatą mokytis visą gyvenimą.

Valdorfo mokykloje viskas – pradedant joje kuriama šilta bendravimo aplinka, baigiant ugdymo turiniu ir metodais – orientuota į siekį uždegti vaiką meile mokslui, suteikti jam paskatą ugdytis, puoselėti mokymosi motyvaciją. Siekiama, kad kiekviena pamoka būtų prasminga vaiko dabarčiai ir ateičiai – mokomi dalykai būtų glaudžiai siejami su gyvenimu, vaiko patirtimi. Žinios pateikiamos ne „sukramtytos“, bet leidžiama vaikui pačiam „skanauti“ atradimą. Stengiamasi išsaugoti vaiko žinių troškulį, palaikyti jo siekį tobulėti, pranokti save, tenkinti estetinius poreikius, užtikrinti ne tik fizinį, bet ir psichologinį saugumą, suteikti galimybę patirti atradimo džiaugsmą – nuostatos mokytis visą gyvenimą pagrindą.

Siekiant, kad vaike atsiskleistų jo intelektualusis, meniškasis ir valios pradai, visų mokymosi dalykų turinio pamatas yra menas. Meninė pamokos struktūra ne mažiau svarbi nei jos turinys.

Pagrindinis Valdorfo mokyklos kredo – Nenumalšinti žinių alkio, bet sukelti alkį žinioms.